ISTORIJA

ISTORIJA
Pimoji mokykla Varniuose įkurta dar XV a. „Toj gadynėj visuose žemaičiuose nė vienos mokslinyčios ir nė kokios nebuvo seminarijos, todėl jaunuomenė mūsų nieko nemokėjo, o būtinai nieko nemokančią kaip galėjo švęsti į kunigus? <…>todėl vyskupas Motiejus II metuose 1469 įsteigė Varniuose mokslinyčėlę, kurioj patalpino jaunikaičius, ketančius kunigais būti, o jų mokytoju padarė kana kokį kunigą Mykolą“.(Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupystė. Dalis II. Perskyrimas 1.§145. Mokykla rūpinosi Varnių katedros kanauninkai, mokytojas būdavo vienas iš kunigų, už savo darbą gaudavęs algą iš Luokės dvaro. XVIII a. pabaigoje vyskupo J. Lopacinskio rūpesčiu mokykla išaugo: kasmet joje mokydavosi apie 150 mokinių. Po 1863 m. sukilimo ėmus persekioti lietuvių kalbą, drausti lietuviškas mokyklas, Varnių mokyklos mokytojai buvo rusai. Tik po 1918 m. joje atgijo lietuviška dvasia. Pirmasis tų laikų mokytojas lietuvis – šviesaus atminimo L.Vasiliauskas.
Iki Antrojo pasaulinio karo Varnių mokykla liko pradinė, nors išaugo iki 6 skyrių ir ketino tapti progimnazija. Praūžus karo audrai, būrelis Varnių inteligentų susirūpino įkurti čia vidurinę mokyklą. Jos kūrėjai: patyręs pedagogas Jurgis Gūžys, tapęs pirmuoju direktoriumi, klebonas Zasas, matininkas Januškevičius, jauna mokytoja V.Jačionytė. 1944 metų lapkričio 4 d. Varnių gimnazija pradėjo veikti. Gruodžio 9 d. įvyko pirmasis Mokytojų tarybos posėdis- ši diena laikoma mokyklos gimimo diena. 1950 m. mokykla tapo vidurine mokykla, nuo 2007 m. vėl gimnazija. 1989 m. mokyklai suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.