MOKINIAMS

Atmintinė abiturientui (-ei) 2024_ŠMSM

SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJA

2023–2024 mokslo metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščiai

NACIONALINIS MOKINIŲ PASIEKIMŲ PATIKRINIMAS (NMPP) 

VIENUOLIKTOKŲ ATMINTINĖ

MUKIS – MOKINIŲ UGDYMO KARJERAI INTERNETINĖ SVETAINĖ

PATARIMAI, KAIP MOKYTIS 

Mano me, kad būtų jums naudinga

Jau visai greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus,

bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir tuo pačiu būsimą karjeros kelią. Ne paslaptis, kad kai kurie jaunuoliai dėl studijų apsisprendžia dar gerokai prieš egzaminus – tai aktualu tiek tiems, kurie renkasi mokslus užsienyje, tiek tiems, kurie nusprendė užsitikrinti vietą Lietuvos universiteto specialiai gabiausiems studentams skirtose studijų programose. Taigi, dalijamės 7 patarimais, kurie galbūt padės teisingai priimti lemtingą sprendimą.

1. Įvertink universiteto lygį tarptautiniu mastu. Dažniausiai universitetai yra vertinami ne tik pagal jų dydį, ar kokias studijų programas jie siūlo, bet ir pagal tai, kokią vietą pasauliniame reitinge jie užima. Dėl įvairių interesų nacionaliniai reitingai nebūtinai atspindi tikrąją situaciją, tad, domintis universitetu, labiausiai reikėtų pasitikėti tarptautiniu įvertinimu.
„Universiteto patekimas į reitingą jau savaime reiškia, kad jis vykdo aukšto lygio mokslinius tyrimus. Geriausia atsižvelgti ne tik į viso universiteto reitingą, bet ir į jo užimamą poziciją tam tikroje dalykų grupėje, pvz.: jus dominančios architektūros ar ekonomikos. Reitingas svarbu ir renkantis užsienio universitetą“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus patarėjas, dėstytojas ir gabiausiems studentams skirtos VGTU IN-Akademijos kuratorius Justas Nugaras.
2. Jau dabar įsivaizduok ateitį. Studijų programa turi sustiprinti tavo geriausias savybes, padėti surasti talentą ir pašaukimą. Labai padėtų internete paieškoti informacijos apie žymiausius dominančios srities specialistus, jų nuveiktus darbus – tiesiog įsivaizduoki save jų vietoje.
„Ką reiškia vadovauti ilgiausio pasaulyje tilto statybai? Kas ir kaip kuria didžiausius bei sudėtingiausius filmus ar kompiuterinius žaidimus? Už kokius pasiekimus finansų rinkų sprendimuose buvo įteikta Nobelio premija? Pabandyk įsivaizduoti tų žmonių gyvenimus, kaip atrodo jų darbo diena, ką jie veikia, kai atsisėda prie kompiuterio. Tokie pamąstymai padės išvengti studijų programų madų ir suprasti, ko ir kodėl nori“, – pataria J. Nugaras.
3. Rinkis sunkesnį kelią. Žmogaus smegenys nuolat stengiasi išvengti sunkumų, palengvinti sau gyvenimą, optimizuotis – ir tai nėra blogai. Dėl šios savybės žmonija juda į priekį, kuriamos inovacijos, naujos technologijos, bet visiems šiems žingsniams reikia žinių ir įdirbio.
„Įdirbis atsiranda tik tada, kai esame priversti išeiti iš komforto zonos, priimti iššūkius. Šiuo atveju, tuomet, kai esame spaudžiami įgyti žinių, praplėsti savo gabumus ir nugalėti save. Universitetas turi siūlyti iššūkių. Įvairios sustiprintos grupės, sunkesnės užduotys, daugiau pastangų reikalaujantys projektai – būtent tai yra pats geriausias būdas tapti tikru „smogiku“ darbo rinkoje“, – sako VGTU dėstytojas, šiemet IN-Akademijoje abiturientus kviečiantis rinktis iš trijų sustiprintų programų: multimedijos ir kompiuterinio dizaino, finansų inžinerijos bei statybos inžinerijos.
4. Ugdyk profesinę lyderystę. Rinkis studijas, kuriose galėsi ne tik įgyti bazinių žinių, bet ir išsiugdyti profesinę lyderystę: mokytis iš verslo profesionalų, lankytis geriausiose Lietuvos ir užsienio įmonėse.
„Norint tapti lyderiu profesinėje srityje, neužtenka tik studijuoti – reikia įgyti praktinių žinių, nuolat domėtis, kas naujo įvyko, kodėl buvo pasiūlyta inovacija. Tam tiesiog būtina, kad universitetas siūlytų galimybę dalyvauti kuriant tarpdisciplininius projektus, sprendžiant verslo įmonių ir dėstytojų sugalvotus iššūkius“, – teigia J. Nugaras.
5. Tapk visapusišku lyderiu. Šiuolaikiniame pasaulyje nebeužtenka būti tik geru savo srities ekspertu. Vis daugiau dėmesio yra skiriama asmeninėms lyderio savybėms ugdyti.
„Patariu iš anksto pasidomėti, ar universitetas sudarys sąlygas išmokti kelias kalbas, pasitikėti ir dalintis atsakomybe su kitais, ar galėsi lygiavertiškai dirbti komandoje, ar mokysiesi apdariai ir profesionaliai vesti derybas, ginti interesus. Šios savybės yra itin svarbios nepriklausomai nuo to, kokioje srityje norite pasiekti aukštumų“, – sako VGTU atstovas, pastebėjęs, kad užsienio universitetuose dažnai per priėmimą atsižvelgiama ne tik į turimus pažymius, bet ir į stojančiųjų motyvaciją, asmenines savybes, į šią praktiką jau atsigręžiama ir Lietuvoje.
6. Susipažink su kitais lyderiais. Universitetas yra ta vieta, kurioje sparčiausiai formuojasi draugų ir bendraminčių tinklas.  Nuo jo pločio ir dydžio priklausys tavo karjera bei sėkmė. Labai svarbu, kad studijuojant būtų galima atlikti projektus, dalyvauti renginiuose ne tik su savo srities, bet ir kitų sričių profesionalais, mokytis iš jų.
7. Teik prioritetą studijoms sostinėje. Ateitis priklausys didiesiems miestams. Juose atsiranda didžiausios galimybės, savo investicijas pradeda ir darbo vietas kuria pasaulinės kompanijos, sostinėse formuojasi progresyvi kultūra, iš užsienio naujas idėjas atveža verslininkai, turistai. Būtent Vilniui (kartu su Ciurichu ir Edinburgu) prognozuojamas sparčiausias augimas ir ateities miestų titulas „Financial Times“ reitinge „European Cities and Regions of the Future“. Be to, sostinėje daugiausiai studentams skirtų veiklų bei pramogų – pagal „The World’s 26 Best Cities for Business, Life, and Innovation“ reitingą, patraukliausių studentams miestų 10-tuke devyni yra sostinės.

BAIGEI MOKYKLĄ NEDIDELIAME LIETUVOS MIESTE. KAS TOLIAU?

Nežinau, kokias studijas rinktis, ir ką galėsiu veikti jas baigęs. Ar jos man padės susirasti darbą grįžus į gimtąjį miestą? O gal darbo vietos teks ieškotis svetur?

Jeigu šie ir kiti klausimai tau kelia nerimą – pataikei ten, kur reikia. Studijų pasirinkimas – ne tik svarbus, bet ir sudėtingas žingsnis. Turi suprasti ne tik tai, kas tau įdomu, bet įvertinti, ką baigęs studijas galėsi veikti toliau. Jeigu ateitis kelia daug abejonių, šis interviu skirtas tau.

Apie jaunų žmonių galimybes kurti savo ateitį regionuose kalbamės su Mykolo Romerio Universiteto doc. dr. M.Bileišiu.

 – Kokios galimybės šiuo metu susirasti darbą nedideliame Lietuvos mieste?

– Šiuo metu regione darbo ieško daug žmonių. Bėda ta, kad kritinės masės didelio verslo investicijoms nėra. Nedarbas tęsiasi, todėl žmonės vyksta į didesnius centrus. Kuo daugiau žmonių emigruoja, tuo mažiau tas kraštas yra patrauklus verslui, ir tuo labiau žmonės išvyksta. Todėl kiekvienam, kuris norės sugrįžti namo ir susikurti darbo vietą gimtajame mieste, teks nemenkas iššūkis. Nieko nėra neįmanoma. Tačiau ateitį strateguoti reikia jau dabar. – Ką reikia žinoti jaunam žmogui, galvojančiam apie sėkmingą ateitį regione? – Pirmiausia reikia suprasti vieną dalyką. Jeigu didmiestyje verta kurti profesiją, kuri yra labai siaura, nišinė, t. y., tu moki daryti kažką, ką gali daryti tik keli žmonės, tai likusiame krašte yra visiškai priešingas dalykas. Ten jaunas žmogus, jeigu jis nori susikurti karjerą, turi būti pasiruošęs nuolat keistis, adaptuotis, ir tam labiau reikia bendrųjų kompetencijų – sugebėjimo pajusti, ko tuo metu reikia žmonėms, ir kurti ilgalaikius, pasitikėjimu grįstus ryšius. Sėkmingas jaunas profesionalas krašte turėtų būti ne siauros srities specialistas, kaip kad baldininkas, o žmogus, kuris, pavyzdžiui, gebėtų surasti ir pristatyti baldus. Jeigu jūs esate kur nors Zarasuose, ir jums reikia baldų, žinote, kokia didžiulė tai yra problema. Baldus paprastai žmonės perka kartą per 10 ar net 20 metų, ir viskas toje rinkoje būna nauja ir pasikeitę. Todėl žmogui, kuris nori įsigyti baldų, reikia kito žmogaus, kuris padėtų juos surasti, išsirinkti ir, galiausiai, atvežti. Už tokią paslaugą jau galima gauti tam tikras pajamas. Be to, tai labai stipriai palengvintų gyvenimą atokiose vietose, sprendžiant tokias didesnes gyvenimo problemas.

– Patikslinkite, kas yra tos bendrosios kompetencijos, kurių reikės?

– Tai, apie ką aš kalbu, literatūroje yra vadinama XXI a. kompetencijos. Mintis yra tokia, kad labai specifinius įgūdžius technologijų pagalba galima automatizuoti vis labiau. Dažnai žmogaus darbui atlikti visai nebereikia. Sėkmingas jaunas profesionalas krašte turėtų būti ne siauros srities specialistas, kaip kad baldininkas, o žmogus, kuris, pavyzdžiui, gebėtų surasti ir pristatyti baldus. Tuo tarpu žmogiškieji gebėjimai, kurių kompiuteris atlikti negali, susilauks sėkmės ateityje. Tai tokios kompetencijos, kaip atsparumas stresui, gebėjimas megzti ir palaikyti ilgalaikius ryšius, įgyvendinti susitarimus laikantis terminų. Jauniems žmonėms, galvojantiems apie ateitį, reikia suvokti, kad Lietuvos visuomenė tikai nėra gerai adaptavusis prie modernybės poreikių. Mažuose miesteliuose žmonėms daug ko trūksta, jiems reikia to, ko neatliepia stambus verslas. Tai proga jauniems specialistams išnaudoti šias neatrastas galimybes.

 – Kokių žinių ar įgūdžių reikėtų įgyti studijų metų?

– Žmonės tobulėja ir auga bendraudami su kitais, todėl jau universiteto metais reikia ieškoti ryšių. Jaunas žmogus, kuris dar neturi didelių įsipareigojimų, kaip kad vaikai ar paskola, gali daug kur dalyvauti, užsiimti savanoryste, keliauti ir tokiu būdu kurti platų pažinčių ratą. Mažuose miesteliuose žmonėms daug ko trūksta, jiems reikia to, ko neatliepia stambus verslas. Tai proga jauniems specialistams išnaudoti šias neatrastas galimybes. Todėl mano patarimas – ieškoti įdomių ir vertingų pažinčių su kuo įvairesniu ir platesniu spektru žmonių. Turintis gebėjimą kurti ryšius žmogus visur suras šansų ir nišų, kur save įdarbinti, ką pasiūlyti kitiems. Kitaip tariant, toks žmogus sėkmę sukurs ten, kur norės – nesvarbu, ar tai bus Niujorkas, ar Vilnius, ar tie patys Zarasai.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/baigei-mokykla-nedideliame-lietuvos-mieste-kas-toliau

VAIKŲ LINIJA